94 skyrius

Aš grįžtu į Sioną, vėl su Savimi atsivesdamas Savo pirmagimius sūnus – ar jūs tikrai suprantate tikrąją šių žodžių prasmę? Aš ne kartą jums priminiau, kad noriu, jog jūs greitai subręstumėte ir kartu su Manimi karaliautumėte. Ar prisimenate? Visi šie dalykai tiesiogiai susiję su Mano įsikūnijimu: iš Siono Aš atėjau į pasaulį, tapdamas kūnu, kad per kūną įgyčiau savo bendraminčių grupę, o tai padaręs, sugrįšiu į Sioną. Tai reiškia, kad Man vis dar reikia sugrįžti iš kūniško pavidalo į kūną. Štai tikroji „sugrįžimo į Sioną“ prasmė. Taip pat tai yra tikroji viso Mano valdymo plano prasmė ir esmė, o juo labiau – svarbiausia Mano valdymo plano dalis, kurios niekas negali sustabdyti ir kuri bus nedelsiant įgyvendinta. Būdami kūne, jūs niekada negalėsite atsikratyti žmogiškų sampratų ir mąstymo, o, juo labiau negalėsite atsikratyti žemiško oro ar dulkių, ir visada liksite moliu; tik kūne turėsite teisę mėgautis palaiminimais. Kas yra palaiminimai? Ar prisimenate? Esant kūne apie palaiminimus negali būti nė kalbos, todėl kelias iš kūno į kūną yra tas, kuriuo turi sekti kiekvienas pirmagimis sūnus. Kūne jus engia ir persekioja didysis ugniaspalvis slibinas (nes neturite valdžios ir nesusilaukėte šlovės), bet kūne viskas bus visiškai kitaip, ir jūs būsite išdidūs bei pakilios nuotaikos. Priespaudos laikams ateis galas, ir jūs būsite amžiams paleisti ir išlaisvinti. Tik taip Aš galiu jums perduoti tai, kas Aš esu ir ką turiu. Kitaip jūs turėsite tik Mano kalibrą. Kad ir kaip žmogus išoriškai imituotų kitą žmogų, jis negali būti visiškai toks pat. Tik šventajame dvasiniame kūne (t. y. kūne) jie gali būti visiškai tokie patys (tai reiškia, kad jie turi tą patį kalibrą, tą pačią būtį, tuos pačius turtus ir gali būti vienos minties, vieningi, nedalomi ir nesuskaidyti, nes jie yra šventasis dvasinis kūnas).

Kodėl dabar jūs ėmėte neapkęsti pasaulio, bjaurėtis valgymu, rengimusi ir panašiais erzinančiais dalykais, be to, nekantraujate kuo greičiau jais atsikratyti? Tai ženklas, kad įeisite į dvasinį pasaulį (kūną). Visi jūs tą nujaučiate, nors ir ne vienodai stipriai. Aš pasinaudosiu įvairiais žmonėmis, įvairiais įvykiais ir dalykais – visa tai tarnaus Mano svarbiausiam žingsniui ir Man. Privalau tai padaryti. (Žinoma, kūne to padaryti negaliu; šį darbą atlieka tik Mano Paties Dvasia, nes tam dar neatėjo laikas.) Tai paskutinė funkcija, kuriai tarnauja visos visatos pasaulis. Visi Mane šlovins ir džiaugsmingai Mane sveikins. Mano didis darbas baigtas. Iš Mano rankos liejasi septynios negandų taurės, griaudėja septyni griaustiniai, skamba septyni trimitai, atplėšiami septyni antspaudai – visatos pasauliui, daugybei tautų ir tautelių, kalnams, upėms ir viskam, kas yra. Kas yra tos septynios negandų taurės? Į ką jos tiksliai nukreiptos? Kodėl sakau, kad jos liesis iš Mano rankos? Praeis daug laiko, kol visi bus visiškai įsitikinę, kol visi tai visiškai supras. Net jeigu dabar jums tai pasakyčiau, suprastumėte tik nedidelę dalį. Žmonės įsivaizduoja, kad septynios negandų taurės nukreiptos į visas pasaulio šalis ir tautas, tačiau iš tikrųjų taip nėra. „Septynios negandų taurės“ reiškia Šėtono ir velnių įtaką bei milžiniško ugniaspalvio slibino sąmokslą (tai – objektas, kurį naudoju, kad jis Man tarnautų). Tada Aš paleisiu Šėtoną ir milžinišką ugniaspalvį slibiną, kad jie baustų Mano sūnus ir Mano tautą, ir taip paaiškės, kas Mano sūnūs ir kas – Mano tauta. Suklaidintieji yra tie, kurie nebuvo Mano iš anksto paskirti, o Mano pirmagimiai sūnūs tuo metu karaliaus kartu su Manimi. Šitaip Aš atvesiu Savo sūnus ir Savo tautą į pilnatvę. Septynių negandų taurių išliejimas nepalies visų tautų ir visų žmonių, jis palies tik Mano sūnus ir Mano žmones. Palaiminimai neateina lengvai; už juos reikia sumokėti visą kainą. Kai Mano sūnūs ir Mano žmonės užaugs, septynios negandų taurės bus visiškai pašalintos ir po to jų nebeliks. Ką reiškia, kai „griaudėja septyni griaustiniai“? Tai nesunku suprasti. Kai Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs tapsime kūnu, nugriaudės septyni griaustiniai. Jie sukrės visą visatą, tarsi dangus ir žemė apvirstų aukštyn kojom. Visi apie tai žinos – neliks nė vieno, kuris apie tai nežinotų. Tuomet Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs kartu įgysime šlovę ir pradėsime kitą darbo etapą. Daugybė žmonių puls ant kelių ir dėl septynių griaustinių griaudėjimo maldaus pasigailėti ir atleisti. Tačiau tai jau nebebus Malonės amžius: ateis rūstybės laikas. O visi, kurie daro pikta (tie, kurie ištvirkauja, turi reikalų su nešvariais pinigais, neturi aiškių ribų santykiuose su priešinga lytimi, bando trukdyti Mano valdymą ir jam kenkti, neturi dvasinio supratimo, yra apsėsti piktųjų dvasių, taip pat kiti panašūs žmonės – visi, išskyrus Mano išrinktuosius žmones), nė vienas iš jų nebus atleistas nuo bausmės ir nė vienam nebus dovanota. Visi jie, be išimties, bus nublokšti į Hadą, kur pražus amžiams! „Septynių trimitų skambėjimas“ nereiškia didžiulės, priešiškos aplinkos ir nereiškia jokio pareiškimo pasauliui; visa tai tėra žmogiškos sampratos. „Septyni trimitai“ reiškia Mano rūsčią ištarą. Kai pasigirsta Mano balsas – didingasis teismas ir rūstus teismas – nuskamba septyni trimitai. (Šiuo metu, Mano namuose, tai – griežčiausias dalykas ir niekas negali nuo jo pabėgti.) O visi demonai Hade ir pragare, dideli ir maži, griebsis už galvų ir bėgs į visas puses, verkdami ir grieždami dantimis, neturėdami kur pasislėpti. Tuo metu tai bus jau nebe septynių trimitų skambėjimas, o Mano įtūžis ir Mano griežčiausias teismas, kurio niekas negalės išvengti ir kurį visi privalės patirti. Tai, kas dabar atskleista, nėra septynių antspaudų turinys. Septyni antspaudai – tai palaiminimai, kuriais jūs džiaugsitės ateityje. „Atplėšimas“ reiškia tik tai, kad jums apie juos pranešama, tačiau šiais palaiminimais jūs dar nesimėgavote. Kai iš tikrųjų mėgausitės šiais palaiminimais, tada sužinosite septynių antspaudų turinį. Dabar jūs tik liečiate dalį, kuri dar nėra užbaigta. Šį turinį Aš tegaliu jums išdėstyti žingsnis po žingsnio per būsimąjį darbą, kad jūs patys visa tai patirtumėte ir pajustumėte neprilygstamą šlovę, ir apimti ekstazės, be pa paliovos džiūgautume.

Galėti mėgautis pirmagimių sūnų palaiminimais nėra nei lengvas dalykas, nei tai, ką paprastas žmogus gali pasiekti. Dar kartą pabrėšiu ir pasakysiu dar tvirčiau: turiu griežtai reikalauti iš Savo pirmagimių sūnų, nes kitaip jie negalėtų šlovinti Mano vardo. Aš ryžtingai atmetu kiekvieną, kurio reputacija pasaulyje bloga, o dar labiau atmetu kiekvieną, kuris gyvena ištvirkusį gyvenimą. (Jie net negali būti Dievo žmonėmis – tai ypač pabrėžiu.) Nemanykite, kad tai, ką padarėte praeityje, jau baigta – argi gali būti taip paprasta! Ar taip paprasta įgyti pirmagimio sūnaus statusą? Lygiai taip pat atmetu kiekvieną, kuris Man priešinasi, kiekvieną, kuris nepažįsta Manęs Mano kūne, kiekvieną, kuris trukdo Man vykdyti Savo valią, ir kiekvieną, kuris Mane persekioja – štai koks Aš griežtas (nes visiškai atgavau Savo valdžią)! Galiausiai lygiai taip pat atmetu kiekvieną, kuris gyvenime niekada nepatyrė nesėkmių. Visi jie, kaip ir Aš, turi būti patyrę priespaudą, net jei ir visai nedidelę. Jei jie to nebus padarę, tuomet jie bus tie, kuriuos Aš išmesiu. Nebūk begėdis, apsimetinėdamas Mano pirmagimiu sūnumi ir taip rodydamasis prieš Mane. Šalin nuo Manęs, tučtuojau! Anksčiau Man pasakodavai nereikšmingus dalykus, stengdamasis Man įtikti! Tai aklumas! Ar nežinai, kad Aš tavęs neapkenčiu? Tu, bevertis vargdieni! Ar manai, kad nepermatau tavo slaptų machinacijų? Tu vėl ir vėl slepiesi! Argi nežinai, kad parodei savo velnišką veidą? Nors žmonės jo nemato, ar manai, kad Aš taip pat jo nematau? Tie, kurie Man tarnauja, nėra geri; tai tik beverčių varguolių būrys. Turiu su jais susidoroti. Aš nublokšiu juos bedugnėn ir sudeginsiu!

Tu kalbi bedieviškai, veiki be atsidavimo ir netinkamai bendradarbiauji su kitais; tačiau vis tiek trokšti būti karaliumi – argi tu nesapnuoji? Gal neapsigaudinėji? Nejau nematai, kas esi? Esi bevertis varguolis! Ar iš tokio žmogaus yra kokios nors naudos? Tuojau pat patraukite tokį žmogų iš Mano akiračio! Kiekvienas turėtų aiškiai suprasti, ką Aš sakau, semtis įkvėpimo iš Mano žodžių, pripažinti Mano visagalybę ir pažinti Mano išmintį. Dažnai būdavo sakoma, kad apsireiškė šventasis dvasinis kūnas. Vis dėlto, ar pasakytumėte, kad šventasis dvasinis kūnas pasirodė, ar ne? Ar tai, ką Aš sakau, tėra tušti žodžiai? Kas yra šventasis dvasinis kūnas? Kokiomis aplinkybėmis egzistuoja šventasis dvasinis kūnas? Žmonėms tai neįsivaizduojama ir nesuvokiama. Aš jums sakau: Aš esu tobulas, Manyje viskas atvira ir nevaržoma (nes Aš veikiu išmintingai ir kalbu laisvai). Mano veiksmuose nėra nieko gėdingo, ir visi jie atliekami viešai, kad kiekvienas galėtų visiškai tuo įsitikinti ir nė vienas žmogus negalėtų juose rasti nieko, kuo galėtų pasinaudoti prieš Mane. Štai ką reiškia žodis „šventasis“ frazėje „šventasis dvasinis kūnas“. Taigi, ne kartą pabrėžiau, kad nepageidauju nė vieno, darančio gėdingus dalykus. Tai – vienas iš Mano administracinių įsakymų, taip pat Mano būdo dalis. „Dvasinis kūnas“ reiškia Mano ištaras. Tai, ką sakau, visada turi tikslą ir yra išmintinga, tačiau nėra niekaip varžoma. (Aš sakau tai, ką noriu pasakyti, Mano Dvasia kalba Savo balsu, ir tai Mano asmuo, kuris kalba.) Aš kalbu laisvai ir nevaržomai, o kai Mano žodžiai neatitinka žmonių sampratų, tada ateina laikas atskleisti žmones. Aš viską tinkamai sutvarkiau. Todėl, kai Aš, kaip asmuo, kalbu ar veikiu, tai visada gera proga apnuoginti Šėtono turinį. Kai Aš, kaip asmuo, esu pateptas, pasirodo šventasis dvasinis kūnas. Ateityje „šventasis dvasinis kūnas“ reikš kūną. Šioje reikšmėje slypi du aspektai. Vienas jos aspektas yra dabartyje, o kitas – ateityje. Tačiau ateityje šventasis dvasinis kūnas labai skirsis nuo dabartinio – skirtumas bus kaip tarp dangaus ir žemės. Niekas negali to perprasti, ir Aš pats turėsiu jums tai atskleisti.