4 skyrius

Visi Mano žmonės, tarnaujantys Mano akivaizdoje, turėtų prisiminti praeitį: Ar jūsų meilė Man buvo suteršta netyrumu? Ar jūsų ištikimybė Man buvo tyra ir kilo iš visos širdies? Ar iš tiesų Mane pažinojote? Kiek vietos užėmiau jūsų širdyse? Ar visiškai užpildžiau jūsų širdis? Kiek Mano žodžių jumyse išsipildė? Nebandykite Manęs apgauti! Šie dalykai Man visiškai aiškūs! Ar šiandien, kai skamba Mano išgelbėjimo balsas, jūsų meilė Man bent kiek išaugo? Ar jūsų ištikimybė Man tapo bent kiek tyresnė? Ar giliau Mane pažinote? Ar ankstesnis šlovinimas padėjo tvirtą pagrindą jūsų šiandieniniam pažinimui? Kiek vietos jumyse užima Mano Dvasia? Kiek vietos jumyse užima Mano atvaizdas? Ar Mano ištaros palietė jūsų širdis? Ar iš tiesų jaučiate, kad neturite kur slėptis iš gėdos? Ar iš tiesų tikite, kad nesate tinkami būti Mano žmonėmis? Jei visiškai nesuvokiate anksčiau pateiktų klausimų, vien to pakanka parodyti, kad tiesiog stumiate dienas, siekdami asmeninės naudos, kad esate čia tik dėl skaičiaus ir Mano iš anksto paskirtu laiku tikrai būsite pašalinti bei antrą kartą nublokšti į bedugnę. Tai Mano įspėjamieji žodžiai ir kiekvieną, kuris į juos žiūri lengvabūdiškai, ištiks Mano teismas, o paskirtu laiku – nelaimė. Argi ne taip? Ar dar turiu pateikti pavyzdžių, kad tai paaiškinčiau? Ar turiu kalbėti aiškiau, kad pateikčiau jums pavyzdį? Nuo pat kūrimo iki šios dienos daugelis žmonių maištavo prieš Mano žodžius, todėl Mano atkūrimo srovė juos paliko ir pašalino; galiausiai jų kūnai pražūva, o dvasios išmetamos į Hadą ir net šiandien jie vis dar patiria sunkią bausmę. Daugelis žmonių sekė Mano žodžiais, bet priešinosi Mano apšvietimui ir nušvitimui, todėl Aš juos nuspyriau į šalį, jie pateko Šėtono valdžion ir tapo Man besipriešinančiais. (Šiandien visi, kurie tiesiogiai Man priešinasi, paklūsta tik tam, kas Mano žodžiuose paviršutiniška, o prieš jų esmę maištauja.) Taip pat buvo daug tokių, kurie tik klausėsi žodžių, Mano ištartų vakar, kurie laikėsi įsikibę praeities „šlamšto“ ir nebrangino šios dienos „derliaus“. Šie žmonės ne tik pateko į Šėtono nelaisvę, bet ir tapo amžinais nusidėjėliais bei Mano priešais ir tiesiogiai Man priešinasi. Tokie žmonės yra Mano teismo objektai, kai Mano rūstybė pasiekia viršūnę, ir šiandien jie tebėra akli, jie vis dar tūno tamsiuose požemiuose (tai yra, tokie žmonės yra pūvančiuose, nejautriuose lavonuose, kuriuos valdo Šėtonas; kadangi Aš uždengiau jų akis, sakau, kad jie akli). Būtų pravartu pateikti jums pavyzdį, kad galėtumėte iš jo pasimokyti:

Paminėjus Paulių, prisiminsite jo istoriją ir kai kuriuos pasakojimus apie jį, kurie yra netikslūs ir neatitinka tikrovės. Nuo mažens jį mokė tėvai, jis gavo Mano gyvybę ir dėl Mano išankstinio paskyrimo turėjo tokį kalibrą, kokio reikalauju. Būdamas devyniolikos metų, jis studijavo įvairias knygas apie gyvybę; todėl Man nereikia smulkiai aiškinti, kaip dėl savo kalibro ir Mano apšvietimo bei nušvitimo jis sugebėjo ne tik gana įžvalgiai kalbėti apie dvasinius dalykus, bet ir suvokti Mano ketinimus. Žinoma, tai neatmeta vidinių ir išorinių veiksnių derinio. Vis dėlto jis turėjo vieną trūkumą – dėl savo talentų dažnai kalbėdavo pompastiškai. Todėl, kai pirmą kartą įsikūnijau, jis dėl savo maištingumo, kurio dalis tiesiogiai atspindėjo arkangelą, visomis išgalėmis stengėsi Man priešintis. Jis buvo iš tų žmonių, kurie nepažino Mano žodžių, o Mano vietos jo širdyje jau nebebuvo. Tokie žmonės tiesiogiai priešinasi Mano dieviškumui, Aš juos parbloškiu ir tik pačioje pabaigoje jie nusilenkia bei išpažįsta savo nuodėmes. Taigi, kai pasinaudojau jo stiprybėmis – tai yra, kai jis kurį laiką padirbėjo Man – jis vėl grįžo prie senų įpročių, ir nors tiesiogiai nemaištavo prieš Mano žodžius, maištavo prieš Mano vidinį vedimą ir apšvietimą, todėl visa, ką jis buvo padaręs anksčiau, nuėjo perniek; kitaip tariant, šlovės vainikas, apie kurį jis kalbėjo, tapo tuščiais žodžiais, jo paties vaizduotės vaisiumi, nes net ir šiandien, laikomas Mano pančių nelaisvėje, jis tebepatiria Mano teismą.

Iš pirmiau pateikto pavyzdžio matyti, kad kiekvienas, kuris Man priešinasi (priešindamasis ne tik Mano kūniškajam „aš“, bet, dar svarbiau, Mano žodžiams ir Mano Dvasiai – tai yra, Mano dieviškumui), savo kūne patiria Mano teismą. Kai Mano Dvasia tave palieka, tu staiga krinti žemyn, tiesiai į Hadą. Ir nors tavo kūnas yra žemėje, esi netekęs proto tarsi psichikos liga sergantis žmogus. Iš karto pasijunti lyg miręs ir net maldauji Manęs tuoj pat padaryti galą tavo kūnui. Dauguma jūsų, turinčių dvasią, puikiai supranta tokias aplinkybes, todėl Man nereikia jų išsamiau aiškinti. Anksčiau, kai dirbau Savo normaliame žmogiškume, dauguma žmonių „priešinosi“ Mano rūstybei ir didybei ir šiek tiek pažino Mano išmintį bei būdą. Šiandien kalbu ir veikiu tiesiogiai Savo dieviškume ir vis dar yra žmonių, kurie savo akimis išvys Mano rūstybę ir teismą; be to, pagrindinis antrosios teismo laiko dalies darbas – leisti visiems Mano žmonėms tiesiogiai pažinti Mano darbus, kuriuos atlieku kūniškame pavidale, ir jums visiems tiesiogiai išvysti Mano būdą. Tačiau, kadangi esu kūniškame pavidale, atsižvelgiu į jūsų silpnybes. Tikiuosi, kad nelaikysite savo dvasios, sielos ir kūno žaislais, neapgalvotai atiduodami juos Šėtonui. Geriau branginti visa, ką turite, ir nelaikyti to žaidimu, nes šie dalykai susiję su jūsų likimu. Ar tikrai gebate suvokti tikrąją Mano žodžių prasmę? Ar tikrai gebate atsižvelgti į tikruosius Mano jausmus?

Ar norite mėgautis Mano palaiminimais žemėje, palaiminimais, panašiais į tuos, kurie teikiami danguje? Ar norite supratimą apie Mane, mėgavimąsi Mano žodžiais ir Mano pažinimą branginti kaip vertingiausius ir prasmingiausius dalykus savo gyvenime? Ar iš tiesų galite visiškai Man paklusti, negalvodami apie savo perspektyvas? Ar iš tiesų galite leistis Mano nužudomi ir vedami kaip avys? Ar tarp jūsų yra tokių, kurie galėtų tai pasiekti? Ar gali būti, kad visi, kuriuos priimu ir kurie gauna Mano pažadus, yra tie, kurie įgyja Mano palaiminimus? Ar ką nors supratote iš šių žodžių? Jei jus išbandysiu, ar iš tiesų leisite Man diriguoti pagal Savo valią ir per šiuos išbandymus ieškosite Mano ketinimų bei suvoksite Mano širdį? Nenoriu, kad gebėtum sakyti daug jaudinančių žodžių ar pasakoti daug įtraukiančių istorijų; veikiau prašau, kad gebėtum gražiai Mane liudyti ir visais atžvilgiais giliai įeiti į tikrovę. Jei nekalbėčiau tiesiai, ar galėtum atsisakyti visko, kas tau išoriška, ir leisti Man tave naudoti? Argi ne tokios tikrovės reikalauju? Kas geba suvokti Mano žodžių prasmę? Tačiau prašau, kad jūsų nebeslėgtų abejonės, kad į savo įžengimą žvelgtumėte pozityviai ir suvoktumėte Mano žodžių esmę, kad išvengtumėte klaidingo Mano žodžių supratimo ir neaiškumo dėl Mano minties ir dėl to nepažeistumėte Mano administracinių įsakymų. Tikiuosi, kad Mano žodžiuose įžvelgsite Mano ketinimus jūsų atžvilgiu. Nebegalvokite apie savo perspektyvas ir elkitės taip, kaip Mano akivaizdoje pasiryžote – leiskite Dievui visame kame jums diriguoti. Visi, esantys Mano namuose, turėtų padaryti viską, ką tik gali; paskutinei Mano darbo žemėje daliai turėtum atiduoti tai, kas tavyje geriausia. Ar iš tiesų nori tai įgyvendinti praktikoje?

1992 m. vasario 23 d.