2 skyrius

Įžengus į naująjį būdą, Mano darbe atsiras naujų žingsnių. Kadangi tai vyksta karalystėje, viską darysiu tiesiogiai per dieviškumą, vesdamas kiekviename žingsnyje, tiksliai iki smulkiausių detalių, visiškai be žmogiškų ketinimų priemaišų. Toliau pateikiamas konkrečių praktikos būdų sąrašas: Kadangi per sunkumus ir skaistinimą jie pelnė „žmonių“ vardą ir yra Mano karalystės žmonės, privalau jiems kelti griežtus reikalavimus, kurių standartas yra aukštesnis nei ankstesnių amžių Mano darbo metodų. Tai ne vien žodžių tikrovė; dar svarbiau, tai praktikos tikrovė. Pirmiausia privaloma tai pasiekti. Visais žodžiais ir darbais jie privalo atitikti karalystės žmonėms privalomus standartus, o visi pažeidėjai privalo būti nedelsiant pašalinti, kad neužtrauktų gėdos Mano vardui. Tačiau tie neišmanėliai, kurie negali aiškiai matyti ar suprasti, yra išimtis. Statydami Mano karalystę, sutelkite dėmesį į Mano žodžių valgymą ir gėrimą, Mano išminties pažinimą bei patvirtinimo radimą Mano darbe. Jei kas skiria dėmesį kitoms knygoms, o ne Mano žodžių knygoms, Aš tikrai jo nenoriu; tokie žmonės yra paleistuvės ir Man nepaklūsta. Apaštalas negali ilgai užsibūti namuose. Jei užsibūna, Aš tokį žmogų atmesiu ir daugiau jo nenaudosiu. Aš jo neversiu. Kadangi pasakiau, kad apaštalai negali ilgai užsibūti namuose, jie turėtų ilgą laiką būti bažnyčioje, kad būtų ugdomi. Apaštalai privalo dalyvauti bent kas antrame bažnyčių susirinkime. Taigi bendradarbių susirinkimai (įskaitant visus apaštalų susirinkimus, visus bažnyčių vadovų susirinkimus ir visus aiškią įžvalgą turinčių šventųjų susirinkimus) turi vykti dažnai. Kiekviename susirinkime privalo dalyvauti bent kai kurie iš jūsų, o apaštalai privalo sutelkti dėmesį tik į bažnyčių priežiūrą. Anksčiau šventiesiems kelti reikalavimai dabar yra gilesni. Tuos, kurie buvo padarę nuodėmių prieš Man paliudijant Savo vardą, dėl jų ištikimybės Man vis dar naudosiu po to, kai juos išmėginsiu. Tačiau tie, kurie po Mano liudijimo vėl nusideda, bet yra pasiryžę dėti pastangas atgailauti ir pradėti iš naujo, gali tik likti bažnyčioje. Vis dėlto jie negali būti nesusivaldantys ir palaidi, jiems turi būti taikoma daugiau apribojimų nei kitiems. Kalbant apie tuos, kurie nepasitaiso po to, kai paskelbiu ištaras, Mano Dvasia nedelsdama juos paliks, o bažnyčia turės teisę vykdyti Mano teismą ir priversti juos palikti bažnyčią. Tai yra absoliutu, ir čia negali būti vietos svarstymams. Jei kas palūžta per išbandymus — tai yra, jei pasitraukia, tuomet niekas neturėtų kreipti į tą žmogų dėmesio, kad neišmėgintų Manęs ir neleistų Šėtonui beprotiškai įsiveržti į bažnyčią. Toks yra Mano teismas tokiam žmogui. Jei kas nors su pasitraukiančiu žmogumi elgsis neteisingai, vadovaudamasis savo jausmais, tuomet ne tik tas, kuris pasitraukė, neteks savo vietos, bet ir taip pasielgęs žmogus bus išmestas iš Mano žmonių tarpo. Kita apaštalų funkcija — sutelkti dėmesį į evangelijos skelbimą. Žinoma, šventieji taip pat gali dirbti šį darbą, tačiau tai darydami privalo būti išmintingi ir nekelti rūpesčių. Tai, kas minėta pirmiau, yra dabartiniai praktikos būdai. Taip pat primenu, kad privalote skirti dėmesio savo pamokslų gilinimui, kad visi galėtų įeiti į Mano žodžių tikrovę. Privalote tiksliai laikytis Mano žodžių, kad visi žmonės galėtų juos suprasti aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai svarbiausia. Tie iš Mano žmonių, kurie puoselėja mintis apie išdavystę, privalo būti išvaryti, ir jiems negalima leisti ilgai pasilikti Mano namuose, kad neužtrauktų gėdos Mano vardui.

1992 m. vasario 21 d.