113 skyrius

Mano išmintis glūdi kiekviename mano veiksme, tačiau žmogus iš esmės yra nepajėgus jos suvokti. Žmogus gali matyti tik Mano veiksmus ir Mano žodžius, bet ne Mano šlovę ar Mano asmens apsireiškimą, nes žmogui iš esmės trūksta tokio gebėjimo. Taigi, nekeisdamas žmogaus, Aš su Savo pirmagimiais sūnumis sugrįšiu į Sioną ir mes atsimainysime, kad žmogus galėtų pamatyti Mano išmintį ir Mano visagalybę. Mano išmintis ir visagalybė, kuriuos žmogus dabar mato, yra tik maža Mano šlovės dalis – apie ją net neverta kalbėti. Iš to matyti, kad Mano išmintis ir Mano šlovė yra begalinės ir neišmatuojamai gilios – žmogaus protas iš esmės nepajėgus jų nei suprasti, nei suvokti. Kurti karalystę yra pirmagimių sūnų pareiga, taip pat tai yra ir Mano darbas. Kitaip tariant, tai yra vienas iš Mano valdymo plano punktų. Karalystės kūrimas nėra tas pats, kas bažnyčios kūrimas. Kadangi Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs sudarome Mano asmenį ir karalystę, tai, kai Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs įžengsime į Siono kalną, karalystės kūrimas bus užbaigtas. Kitaip tariant, karalystės kūrimą sudaro vienas žingsnis – įžengimas į dvasinį pasaulį. (Tačiau visa, ką Aš dariau nuo pasaulio sukūrimo, buvo daroma dėl šio žingsnio. Nors vadinu tai žingsniu, iš tikrųjų tai visai nėra žingsnis.) Taigi Aš pasitelkiu visus tarnaujančiuosius tarnauti šiam žingsniui, todėl paskutiniosiomis dienomis daugybė žmonių pasitrauks. Jie visi tarnauja pirmagimiams sūnums. Kas parodys palankumą šiems tarnaujantiesiems, tas mirs nuo Mano prakeikimų. (Visi tarnaujantieji atstovauja milžiniško ugniaspalvio slibino sąmokslams ir yra Šėtono tarnai, todėl tie, kurie jiems rodo palankumą, yra milžiniško ugniaspalvio slibino bendrininkai ir priklauso Šėtonui.) Aš myliu visa, ką myliu, ir nekenčiu visų, kuriems skirti Mano prakeikimai ir deginimas. Ar jūs taip pat sugebate tai daryti? Kas priešinasi Man, to Aš tikrai lengvai nepaleisiu ir nepasigailėsiu! Atlikdamas kiekvieną darbą, Aš pasirūpinu, kad Man tarnautų daugybė tarnaujančiųjų. Taigi iš to matyti, kad visi praeitų kartų pranašai ir apaštalai tik tarnavo dėl dabartinio etapo; jie neatitinka Mano ketinimų ir nėra iš Manęs. (Nors dauguma jų yra Man ištikimi, nė vienas iš jų Man nepriklauso. Taigi jų triūsas pakloja Man pamatus šiam paskutiniam etapui, tačiau jų pačių atžvilgiu visos jų pastangos yra bergždžios.) Todėl paskutiniosiomis dienomis juo labiau daugybė žmonių pasitrauks. (Sakau „daugybė“, nes Mano valdymo planas pasiekė pabaigą, Mano karalystė sukurta, o pirmagimiai sūnūs atsisėdo į sostą.) Visa tai įvyko dėl pirmagimių sūnų pasirodymo. Kadangi pasirodė pirmagimiai sūnūs, milžiniškas ugniaspalvis slibinas visais įmanomais būdais stengiasi pakenkti ir išnaudoja visas galimybes. Jis siunčia visokiausias piktąsias dvasias Man tarnauti. Dabartiniu laikotarpiu jos parodė savo tikrąjį veidą ir bandė sutrikdyti Mano valdymą. Jų neįmanoma pamatyti plika akimi. Visa tai priklauso dvasiniam pasauliui. Todėl žmonės netiki, kad daugybė žmonių pasitrauks, tačiau Aš žinau, ką darau, ir suprantu Savo valdymą. Būtent dėl šios priežasties negalima leisti žmogui kištis. (Ateis diena, kai visokios niekingos piktosios dvasios atskleis, kas jos iš tikrųjų yra, ir visi žmonės tuo visiškai įsitikins.)

Aš myliu Savo pirmagimius sūnus, tačiau tų, kurie yra milžiniško ugniaspalvio slibino palikuonys ir labai nuoširdžiai Mane myli, Aš visiškai nemyliu; priešingai, jų dar labiau nekenčiu. (Šių žmonių Aš nepasirinkau, ir nors jie rodo gerus ketinimus bei kalba malonius žodžius, visa tai yra milžiniško ugniaspalvio slibino sąmokslas, todėl nekenčiu jų iki kaulų smegenų.) Toks yra Mano būdas, ir čia atsiskleidžia visas Mano teisumas. Žmogus visiškai nepajėgus to suvokti. Kodėl čia atsiskleidžia visas Mano teisumas? Iš to galima pažinti Mano šventą būdą, kurio nevalia įžeisti. Aš galiu mylėti Savo pirmagimius sūnus ir nekęsti visų, kurie nėra Mano pirmagimiai sūnūs (net jei jie yra ištikimi žmonės). Toks yra Mano būdas. Argi jūs to aiškiai nematote? Žmonių sampratose Aš visada esu gailestingas Dievas ir myliu visa, kas myli Mane. Argi tai nėra šventvagystė prieš Mane? Argi Aš galiu mylėti jaučius ir arklius? Argi galiu priimti Šėtoną kaip Savo pirmagimį sūnų ir tuo džiaugtis? Kokia nesąmonė! Mano darbas vykdomas su Mano pirmagimiais sūnumis, ir, be Savo pirmagimių sūnų, neturiu daugiau ko mylėti. (Sūnūs ir tauta tėra priedas ir nėra svarbūs.) Žmonės sako, kad anksčiau Aš atlikdavau tiek daug beprasmiško darbo, tačiau Mano požiūriu tas darbas iš tiesų buvo pats vertingiausias ir prasmingiausias. (Tai susiję su darbu, atliktu per du įsikūnijimus. Kadangi noriu atskleisti Savo didžiąją galią, turiu tapti kūnu, kad užbaigčiau Savo darbą.) Sakau, kad Mano Dvasia ateina dirbti asmeniškai, nes Mano darbas užbaigiamas kūne. Kitaip tariant, Mano pirmagimiai sūnūs ir Aš žengiame į poilsį. Karas su Šėtonu kūne yra įnirtingesnis nei karas su Šėtonu dvasiniame pasaulyje. Jį gali matyti visi žmonės, todėl net Šėtono atžalos gali gražiai Mane liudyti ir nenori išeiti. Tai ir yra Mano darbo kūne prasmė. Tai pirmiausia daroma tam, kad velnių palikuonys patys užtrauktų gėdą šiems velniams. Tai yra didžiausia gėda, kurią galima užtraukti velniams ir Šėtonui – jiems nebėra kur dėtis iš gėdos, ir jie vėl ir vėl maldauja Manęs pasigailėjimo. Aš laimėjau, Aš nugalėjau viską, Aš prasiveržiau pro trečiąjį dangų ir pasiekiau Siono kalną, kad kartu su Savo pirmagimiais sūnumis mėgaučiausi šeimynine laime ir amžinai pasinerčiau į didįjį dangaus karalystės pokylį!

Dėl pirmagimių sūnų Aš sumokėjau bet kokią kainą ir praliejau visą Savo širdies kraują. (Žmogus tiesiog nežino, kad visa, ką Aš padariau ir pasakiau, tai, kad permatau visokias piktąsias dvasias ir išvariau visokius tarnus, – visa tai buvo dėl pirmagimių sūnų.) Tačiau didelę dalį Savo darbo ar atlieku nuosekliai ir visiškai neveikiu aklai. Iš Mano kasdienių žodžių jūs turėtumėte matyti Mano darbo metodą ir žingsnius, o iš Mano kasdienių veiksmų – Mano išmintį ir Mano principus, kuriais vadovaujuosi tvarkydamas reikalus. Kaip jau sakiau, Šėtonas atsiuntė tuos, kurie Man tarnauja, kad sutrikdytų Mano valdymą. Šie tarnaujantieji yra raugės, tačiau žodis „kviečiai“ reiškia ne pirmagimius sūnus, o visus sūnus ir visą Mano tautą, kurie nėra pirmagimiai sūnūs. „Kviečiai visada bus kviečiai, o raugės visada bus raugės“; tai reiškia, kad tų, kurie priklauso Šėtonui, prigimtis niekada negali pasikeisti. Taigi, trumpai tariant, jie lieka šėtonai. „Kviečiai“ reiškia sūnus ir tautą, nes Aš dar prieš pasaulio sukūrimą įdiegiau į šiuos žmones Savo kalibrą. Aš jau sakiau, kad žmogaus prigimtis nesikeičia, ir būtent todėl kviečiai visada bus kviečiai. Tad kas gi yra pirmagimiai sūnūs? Pirmagimiai sūnūs yra iš Manęs; Aš jų nesukūriau, todėl jų negalima vadinti kviečiais. (Taip yra todėl, kad bet koks kviečių paminėjimas visada siejamas su žodžiais „sėti“, o „sėti“ reiškia „sukurti“; visas rauges tarp kviečių išbarsto Šėtonas, kad jie veiktų kaip tarnai.) Apie pirmagimius sūnus galima pasakyti tik tiek, kad jie yra visiškas ir gausus Mano asmens pasireiškimas; jiems apibūdinti reikėtų vartoti tokius žodžius, kaip „auksas“, „sidabras“ ir „brangakmeniai“. Tai susiję su tuo, kad Aš ateinu tarsi vagis ir atėjau pavogti aukso, sidabro ir brangakmenių (nes šis auksas, sidabras ir brangakmeniai iš pradžių priklausė Man, ir Aš noriu susigrąžinti juos į Savo namus). Kai Mano pirmagimiai sūnūs ir Aš kartu sugrįšime į Sioną, šis auksas, sidabras ir brangakmeniai jau bus Mano pavogti. Tuo metu Šėtonas trukdys ir kels sumaištį, todėl Aš paimsiu auksą, sidabrą ir brangakmenius ir pradėsiu lemiamą mūšį su Šėtonu. (Čia Aš tikrai nepasakoju istorijos. Tai įvykis dvasiniame pasaulyje, todėl žmonės to gerai nesupranta ir gali tai priimti tik kaip pasakojimą. Tačiau jūs iš Mano žodžių turite suprasti, koks yra Mano šešių tūkstančių metų valdymo plano darbas, ir jokiu būdu neturite to laikyti pokštu. Priešingu atveju Mano Dvasia paliks visus žmones.) Šiandien šis mūšis yra visiškai baigtas, ir Aš kartu su Savo pirmagimiais sūnumis (pasiimdamas Man priklausantį auksą, sidabrą ir brangakmenius) grįšiu atgal į Savo Siono kalną. Kadangi aukso, sidabro ir brangakmenių yra nedaug ir jie labai brangūs, Šėtonas visais įmanomais būdais stengiasi juos nuo Manęs atplėšti, tačiau Aš vėl ir vėl sakau, kad tai, kas yra iš Manęs, turi sugrįžti pas Mane; ką tai reiškia, jau buvo minėta anksčiau. Mano žodžiai, kad pirmagimiai sūnūs yra iš Manęs ir priklauso Man, yra pareiškimas Šėtonui. Niekas to nesupranta, ir tai yra vien tik dvasinio pasaulio įvykis. Todėl žmogus nesupranta, kodėl Aš vis pabrėžiu, kad pirmagimiai sūnūs priklauso Man. Šiandien jūs turėtumėte tai suprasti! Aš esu sakęs, kad Mano žodžiuose glūdi tikslas ir išmintis, tačiau jūs tai suprantate tik išoriškai – nė vienas žmogus negali to aiškiai pamatyti dvasioje.

Aš kalbu vis daugiau, ir kuo daugiau kalbu, tuo griežtesni tampa Mano žodžiai. Kai tai pasieks tam tikrą lygį, Aš Savo žodžiais veiksiu žmones tol, kol jie bus ne tik visiškai įtikinti, bet, dar daugiau,–atsidurs tarp gyvenimo ir mirties. Toks yra Mano darbo metodas ir Mano darbo žingsniai. Tai turi būti daroma būtent taip, nes tik taip galima sugėdinti Šėtoną ir išbaigti pirmagimius sūnus (Savo žodžiais galiausiai ištobulinsiu pirmagimius sūnus, kad jie galėtų išsilaisvinti iš kūno ir įžengti į dvasinį pasaulį). Žmogus nesupranta Mano kalbėjimo būdo ir tono. Iš Mano paaiškinimo jūs visi turėtumėte bent šiek tiek tai įžvelgti ir, sekdami Mano žodžiais, atlikti darbą, kurį privalote atlikti. Būtent tai Aš jums patikėjau. Jūs turite tai suprasti ne tik išorinio, bet, dar svarbiau, dvasinio pasaulio lygmeniu.