112 skyrius
Tai, kad „žodžiai ir faktai eina greta“, yra Mano teisiojo būdo dalis. Šiais žodžiais Aš tikrai leisiu kiekvienam pamatyti visą Savo būdą. Žmonės mano, kad to neįmanoma pasiekti, tačiau Man tai lengva, malonu ir nereikalauja jokių pastangų. Vos tik ištariu Savo žodžius, juos iš karto patvirtina faktai, kuriuos kiekvienas gali pamatyti. Toks yra Mano būdas. Tai, ką Aš pasakiau, tikrai bus įvykdyta. Kitaip Aš nekalbėčiau. Pagal žmonių sampratas žodis „išganymas“ tariamas visiems žmonėms, tačiau tai neatitinka Mano ketinimo. Praeityje Aš sakiau: „Aš visada išganau neišmanančius ir tuos, kurie uoliai siekia išganymo.“ Čia žodis „išganyti“ buvo tariamas kalbant apie tuos, kurie Man tarnauja, ir tai reiškė, kad su tokiais tarnais elgsiuosi ypatingai dėmesingai. Kitaip tariant, sušvelninsiu šiems žmonėms skirtą baudimą. Tačiau nesąžiningi ir klastingi tarnai bus priskirti prie tų, kurie pražus, kitaip tariant, jiems bus skirta griežta bausmė. (Nors jie yra tarp tų, kurie pražus, jie bus baudžiami daug labiau nei tie, kurie pražus: jiems skirta amžinai kentėti griežtą bausmę, o šiems žmonėms tenka tokia pati bausmė kaip velniams ir Šėtonui. Tai ir yra tikroji mano žodžių, kad šie žmonės yra milžiniško ugniaspalvio slibino palikuonys, prasmė.) Tačiau kalbėdamas apie Savo pirmagimius sūnus Aš tokių žodžių nevartoju; apie juos sakau, kad susigrąžinsiu Savo pirmagimius sūnus ir jie vėl grįš į Sioną. Todėl Aš visada sakiau, kad Mano pirmagimiai sūnūs yra Mano iš anksto paskirtieji ir išrinktieji. Mano pirmagimiai sūnūs iš pradžių priklausė Man ir atėjo iš Manęs, todėl jie turi sugrįžti pas Mane. Jei palygintume sūnus ir tautą su pirmagimiais sūnumis, skirtumas iš tiesų kaip tarp dangaus ir žemės. Nors sūnūs ir tauta yra daug geresni už tarnus, jie jokiu būdu nėra tie, kurie priklauso Man. Taip pat galima sakyti, kad sūnūs ir tauta yra papildomai išrinkti iš žmonijos. Todėl Savo energiją Aš visada sutelkdavau į pirmagimius sūnus, o vėliau leisiu pirmagimiams sūnums užbaigti šiuos sūnus ir tautą. Tai yra Mano būsimo darbo žingsniai. Dabar nėra prasmės jums apie tai pasakoti, todėl sūnums ir tautai apie tai užsimindavau retai; tik pirmagimiams sūnums Aš ne kartą apie tai kalbėjau ir ne kartą minėjau šiuos dalykus. Taip Aš kalbu ir dirbu. Niekas negali to pakeisti – tik Aš vienas turiu lemiamą žodį visame kame.
Kiekvieną dieną Aš kovoju su jūsų sampratomis ir diena iš dienos nuodugniai nagrinėju kiekvieną iš jūsų. Kai kalbėdamas pasiekiu tam tikrą tašką, jūs vėl grįžtate prie seno ir vėl atskiriate Mano žmogiškumą nuo Mano dieviškumo. Atėjo laikas atskleisti žmones: žmonės mano, kad Aš vis dar gyvenu kūne ir visai nesu Pats Dievas, kad Aš vis dar esu žmogus, o Dievas vis dar yra Dievas ir kad Dievas neturi nieko bendra su tuo asmeniu, kuris esu Aš. Kokia sugedusi ši žmonija! Anksčiau esu ištaręs tiek daug žodžių, bet jūs jau seniai elgiatės su jais taip, tarsi jie neegzistuotų, ir dėl to nekenčiu jūsų iki kaulų smegenų! Iš tiesų, dėl to jūs Man keliate pasibjaurėjimą! Kas drįsta lengvabūdiškai nusikalsti prieš Mane – Patį Dievą visa Mano pilnatve, kurią sudaro ir žmogiškumas, ir visiškas dieviškumas? Kas drįsta priešintis Man savo mintyse? Kai žemę ištiks Mano didžiosios nelaimės, Aš bausiu juos vieną po kito, nė vieno nepaliksiu nenubausto ir visiems skirsiu griežtą bausmę. Mano Dvasia pati atlieka darbą. Tai nereiškia, kad Aš nesu Pats Dievas; priešingai, tai dar labiau patvirtina, kad Aš esu Pats Visagalis Dievas. Žmonės Manęs nepažįsta – jie visi Man priešinasi ir Mano žodžiuose neįžvelgia Mano visagalybės, bet bando Mano žodžiuose rasti ką nors, ką galėtų panaudoti prieš Mane, ir ieško Mano trūkumų. Kai vieną dieną Aš su Savo pirmagimiais sūnumis pasirodysiu Sione, Aš imsiuosi šių būtybių. Šiuo laikotarpiu Aš pirmiausia atlieku šį darbą. Kai kalbėdamas būsiu pasiekęs tam tikrą tašką, daugybė tarnų bus pasitraukę, o pirmagimiai sūnūs taip pat bus patyrę visokių sunkumų. Toliau atliekant šiuos du darbo žingsnius, vienas Mano darbo etapas pasibaigs. Tuo pat metu Aš susigrąžinsiu Savo pirmagimius sūnus atgal į Sioną. Tokie yra Mano darbo žingsniai.
Mano pirmagimiai sūnūs yra neatsiejama Mano karalystės dalis; iš to aišku, kad Mano asmuo iš tikrųjų yra karalystė – Mano karalystė atsiranda kartu su pirmagimių sūnų atsiradimu. Kitaip tariant, Mano Karalystė egzistuoja nuo pasaulio sukūrimo laikų, o įgyti Mano pirmagimius sūnus (tai reiškia susigrąžinti Mano pirmagimius sūnus) reiškia atkurti Mano karalystę. Iš to galite matyti, kad pirmagimiai sūnūs yra ypač svarbūs. Tik atsiradus Mano pirmagimiams sūnums atsiras karalystė, viešpatavimas valdžioje taps tikrove, atsiras naujas gyvenimas ir visa senoji era galės būti visiškai užbaigta. Tai yra neišvengiama raidos kryptis. Kadangi pirmagimiai sūnūs užima šią padėtį, jie simbolizuoja pasaulio sunaikinimą, Šėtono pražūtį, tarnų tikrojo veido atskleidimą ir tai, kad milžiniškas ugniaspalvis slibinas liks be palikuonių ir nugarmės į ugnies bei sieros ežerą. Todėl esantys valdžioje ir visi milžiniško ugniaspalvio slibino palikuonys nuolat trukdo, priešinasi ir griauna. Tuo tarpu Aš vėl ir vėl aukštinu Savo pirmagimius sūnus, liudiju apie juos ir juos atskleidžiu. Nes tik tie, kurie yra iš Manęs, yra tinkami liudyti apie Mane; tik jie yra tinkami išreikšti Mane savo gyvenimu ir tik jie turi pagrindą kovoti už Mane ir pasiekti šlovingą pergalę. Tie, kurie yra ne iš Manęs, tėra truputis molio Mano rankoje – jie visi yra sukurtos būtybės. Sūnūs ir tauta tėra geresnieji, išrinkti iš sukurtų būtybių, tačiau jie Man nepriklauso. Taigi, tarp pirmagimių sūnų ir sūnų yra milžiniškas skirtumas. Sūnūs nė iš tolo neprilygsta pirmagimiams sūnums – juos valdo ir kontroliuoja pirmagimiai sūnūs. Dabar jums tai turėtų būti visiškai aišku! Visa, ką Aš sakau, yra tiesa – tame nėra nė trupučio melo. Visa tai yra Mano asmens dalies išraiška –tai Mano ištara.
Aš esu sakęs, kad nekalbu tuščių žodžių ir nedarau klaidų; to pakanka Mano didybei parodyti. Tačiau žmonės nesuvokia, kas jiems į gera, ir tik sulaukę Mano baudimo visiškai įsitikina; antraip jie ir toliau lieka maištingi ir savavališki. Štai kodėl baudimu atsakau smūgiu visai žmonijai. Pagal žmonių nuostatas, jei Aš Pats esu vienintelis Dievas, kodėl tuomet iš Manęs yra kilę tiek daug pirmagimių sūnų? Galėčiau pasakyti taip: apie Savo reikalus kalbu taip, kaip noriu. Ką žmogus gali Man padaryti? Galėčiau pasakyti ir taip: nors Aš ir pirmagimiai sūnūs nesame vieno atvaizdo, esame tos pačios Dvasios, todėl bendradarbiaudami su Manimi jie visi gali būti vienminčiai su Manimi. Mes nesame vieno atvaizdo todėl, kad visi žmonės galėtų nepaprastai aiškiai matyti kiekvieną Mano asmens dalį. Štai kodėl leidžiu Savo pirmagimiams sūnums kartu su Manimi valdyti nesuskaičiuojamą daugybę tautų ir tautelių. Tai paskutinė Mano administracinių įsakymų gaida. (Ši „paskutinė gaida“, apie kurią kalbu, reiškia, kad Mano tonas yra švelnus ir Aš pradėjau kreiptis į sūnus ir Savąją tautą.) Dauguma žmonių turi abejonių dėl šio aspekto, tačiau nėra reikalo tiek daug abejoti. Aš vieną po kitos atskleisiu visas žmonių nuostatas, kad jie susigėstų ir neturėtų kur slėptis. Aš keliauju po visatą, pasiekiu žemės pakraščius ir stebiu visą visatos vaizdą. Aš atidžiai nagrinėju visokius žmones – nėra nė vieno, kuris galėtų ištrūkti iš Mano rankos. Aš dalyvauju visuose reikaluose ir viskuo pasirūpinu asmeniškai. Kas drįsta neigti Mano visagalybę? Kas drįsta nebūti Mano iki galo įtikintas? Kas drįsta neparpulti kniūbsčias prieš Mane? Visi dangūs pasikeis dėl Mano pirmagimių sūnų, maža to, visa žemė smarkiai drebės dėl Manęs ir Mano pirmagimių sūnų. Visi žmonės klaupsis prieš Mano asmenį ir visa tikrai bus Mano rankose – be menkiausios klaidos. Visi turi būti iki galo Manimi įsitikinę, o visa, kas egzistuoja, ateis į Mano namus ir tarnaus Man. Tai paskutinė Mano administracinių įsakymų dalis. Nuo šiol pradės veikti kiekvienas Mano administracinių įsakymų straipsnis, taikomas skirtingiems žmonėms. (Mano administraciniai įsakymai yra viešai paskelbti visa apimtimi, o visų rūšių žmonėms ir kiekvienam dalykui yra viskas tinkamai sutvarkyta. Todėl visi žmonės užims jiems deramą vietą, o dėl Mano administracinių įsakymų atsiskleis tikrasis visų rūšių žmonių veidas.) Taip įsigalios tikrieji, realūs administraciniai įsakymai.
Dabar, laikydamasis Savo darbo eigos, sakau tai, ką noriu pasakyti, ir visi turi rimtai vertinti Mano žodžius. Per amžius visi šventieji kalbėjo apie „Naująją Jeruzalę“, ir visi apie ją žino, tačiau niekas nesupranta tikrosios šio termino reikšmės. Kadangi šiandienos darbas pasiekė šį etapą, atskleisiu jums tikrąją šio termino reikšmę, kad ją suprastumėte. Tačiau yra vienas apribojimas – kad ir kaip tai aiškinčiau ir kad ir kaip aiškiai apie tai kalbėčiau, jūs niekada negalėsite to visiškai suprasti, nes joks žmogus negali tiesiogiai patirti, kurią nusako šis terminas. Anksčiau Jeruzalė reiškė Mano buveinę žemėje, tai yra vietą, kur Aš vaikštau ir judu. Tačiau žodis „naujoji“ pakeičia šio termino reikšmę, ir dabar ji visiškai kitokia nei anksčiau. Žmonės visiškai nepajėgia to suvokti. Vieni žmonės mano, kad tai reiškia Mano karalystę; kiti mano, kad tai yra Mano asmuo; dar kiti mano, kad tai yra naujas dangus ir žemė; o kai kurie mano, kad tai yra naujas pasaulis, kuris atsiras Man sunaikinus šį pasaulį. Net jei žmogaus protas yra nepaprastai sudėtingas, o vaizduotė laki, jis vis tiek negali nieko apie tai suvokti. Per amžius žmonės troško sužinoti ar išvysti tikrąją šio termino reikšmę, tačiau jų troškimai neišsipildė – jie visi mirė nusivylę, palikę neišsipildžiusias viltis; kadangi Mano laikas dar nebuvo atėjęs, negalėjau taip paprastai niekam to atskleisti. Kadangi Mano darbas pasiekė šį etapą, Aš jums viską pasakysiu. Naujoji Jeruzalė apima šiuos keturis dalykus: Mano rūstybę, Mano administracinius įsakymus, Mano karalystę ir nesibaigiančius palaiminimus, kuriuos suteikiu Savo pirmagimiams sūnums. Žodį „naujoji“ vartoju todėl, kad šios keturios dalys yra paslėptos. Kadangi niekas nepažįsta Mano rūstybės, niekas nežino Mano administracinių įsakymų, niekas nėra matęs Mano karalystės ir niekas nėra mėgavęsis Mano palaiminimais, žodis „naujoji“ nurodo tai, kas paslėpta. Niekas negali iki galo suprasti to, ką pasakiau, nes Naujoji Jeruzalė nusileido į žemę, tačiau niekas nėra asmeniškai patyręs Naujosios Jeruzalės tikrovės. Kad ir kaip išsamiai apie ją kalbėčiau, žmonės vis tiek jos iki galo nesupras. Net jei kas nors ir supranta, šis supratimas apsiriboja žodžiais, mintimis ir nuostatomis.. Tai neišvengiama eiga, kelias, kurį būtina nueiti ir kurio niekas negali išvengti.
