Praktika (8)
Jūs vis dar nesuprantate įvairių tiesos aspektų, o jūsų praktikoje vis dar yra nemažai iškraipymų; daugelyje sričių jūs vis dar vadovaujatės savo sampratomis ir įsivaizdavimais ir niekaip nesugebate perprasti praktikos principų. Todėl vis dar būtina nukreipti žmones į teisingą kelią – tai reiškia, kad jie gebėtų reguliuoti savo žmogiškąjį ir dvasinį gyvenimą, žinotų, kaip praktikuoti abiejuose aspektuose, ir jiems nereikėtų nuolatinio palaikymo ar vadovavimo. Tik tada jie turės tikrą dvasinį ūgį. Ir net jei ateityje nebus kam tavęs vesti, tu vis tiek gebėsi pats patirti. Šiandien, jei tu perprasi, kurie tiesos aspektai yra esminiai, o kurie ne, ateityje tu sugebėsi įžengti į tikrovę. Šiandien jūs esate vedami teisingu keliu, leidžiančiu jums suprasti daugelį tiesų, o ateityje jūs sugebėsite žengti giliau. Galima sakyti, kad tai, kas dabar žmonėms padedama suprasti, yra pats tyriausias kelias. Šiandien tu esi vedamas į teisingas vėžes – ir kai vieną dieną nebus kam tavęs vesti, tu praktikuosi ir žengsi giliau vadovaudamasis šiuo tyriausiu iš visų kelių. Šiandien žmonėms padedama suprasti, kokios praktikos yra teisingos, o kokios – klaidingos. Supratus šiuos dalykus, ateityje jų patirtys gilės. Šiandien jūsų praktikoje esančios sampratos, įsivaizdavimai ir nukrypimai yra panaikinami, ir jums atskleidžiamas praktikos bei įžengimo kelias; po to šis darbo etapas baigsis ir jūs pradėsite eiti keliu, kuriuo jūs, žmonės, privalote eiti. Tuomet Mano darbas bus baigtas, ir nuo tos akimirkos jūs daugiau su Manimi nesusitiksite. Šiandien jūsų dvasinis ūgis yra vis dar menkas. Yra daug sunkumų, kylančių iš žmogaus prigimties esmės, be to, esama ir giliai įsišaknijusių dalykų, kuriuos dar reikia išrauti. Jūs nesuprantate subtilių žmonių prigimties esmės niuansų, ir jums vis dar reikia, kad Aš juos nurodyčiau; priešingu atveju jūs nesugebėtumėte jų atpažinti. Tam tikru momentu, kai apnuoginama tai, kas slypi jūsų kauluose ir kraujyje, tai yra vadinama baudimu ir teismu. Tik tada, kai Mano darbas bus kruopščiai ir visiškai atliktas, Aš jį užbaigsiu. Kuo giliau bus apnuogintos jūsų sugedusios esmės, tuo daugiau pažinimo jūs turėsite, ir tai turės didžiulę reikšmę jūsų būsimam liudijimui ir ištobulinimui. Tik tada, kai baudimo ir teismo darbas bus atliktas iki galo, Mano darbas bus baigtas, ir jūs pažinsite Mane iš Mano baudimo ir teismo. Jūs pažinsite ne tik Mano būdą ir teisumą, bet, dar svarbiau pažinsite Mano baudimą ir teismą. Daugelis tarp jūsų turi didžių sampratų apie Mano darbo naujumą ir detalumą. Nepaisant to, jūs turėtumėte matyti, kad Mano darbas yra naujas ir detalus, ir kad Aš mokau jus praktikuoti akis į akį, vesdamas jus už rankos. Tik tai duoda naudos jūsų praktikai ir jūsų gebėjimui ateityje išlikti tvirtiems; priešingu atveju jūs būtumėte kaip rudens lapai – nuvytę, pageltę ir sausi, be menkiausios vertės. Jūs turėtumėte žinoti, kad Aš žinau viską, kas yra jūsų širdyse ir dvasiose; ir jūs turėtumėte žinoti, kad darbas, kurį Aš atlieku, ir žodžiai, kuriuos Aš kalbu, yra itin subtilūs. Atsižvelgiant į jūsų būdą ir kalibrą, būtent taip su jumis turėtų būti elgiamasi. Tik taip jūsų pažinimas apie Mano baudimą ir teismą taps aiškesnis, ir net jei šiandien to nežinai, rytoj tu tai sužinosi. Bet kuri sutverta būtybė kris nuo Mano baudimo ir teismo žodžių, nes Aš nepakenčiu nė vieno žmogaus priešinimosi Man.
Jūs visi privalote gebėti protingai valdyti savo pačių gyvenimus. Kiekvieną dieną galite planuoti taip, kaip norite; galite daryti, kas jums patinka; galite skaityti Dievo žodžius, klausytis giesmių ar pamokslų bei dalytis bendryste, arba rašyti dvasinius užrašus; o jei domina, galite rašyti giesmes. Argi visa tai nesudaro tinkamo gyvenimo? Būtent visa tai turėtų sudaryti žmogaus gyvenimą. Žmonės turėtų plaukti pasroviui. Kai jie sulaukia vaisių tiek savo normaliame žmogiškume, tiek dvasiniame gyvenime, tuomet galima laikyti, kad jie įžengė į normalų gyvenimą. Šiandien tu stokoji įžvalgos ir neturi proto ne tik žmogiškumo atžvilgiu. Yra ir daug regėjimų, kuriuos dera žinoti ir kuriais žmonės privalo apsiginkluoti. Su kokia pamoka besusidurtum, tai yra pamoka, kurią tu turėtum išmokti; privalai gebėti prisitaikyti prie aplinkos. Savo išsilavinimo lygio kėlimas turi būti ilgalaikis procesas, kad jis duotų vaisių. Yra tam tikrų dalykų, kuriais privalai apsiginkluoti normaliam, žmogiškam gyvenimui, ir tu taip pat privalai įvaldyti savo įžengimą į gyvenimą. Šiandien tu supratai daugelį Dievo žodžių – dabar juos skaitydamas iš naujo – kurių tuomet nesupratai, ir tavo širdis tapo tvirtesnė. Tai taip pat yra tavo pelnyti rezultatai. Jei kurią dieną bevalgant ir begeriant Dievo žodžius tavyje atsiras bent truputis supratimo, tu gali laisvai tuo dalytis bendrystėje su savo broliais ir seserimis. Argi ne tokį gyvenimą tu turėtum gyventi? Kartais iškyla klausimų, arba tu apmąstai kokią nors temą, ir tai padeda tau geriau atskirti dalykus, suteikia tau daugiau įžvalgos ir išminties ir leidžia tau suprasti kai kurias tiesas – argi ne tai sudaro šiandien aptariamo dvasinio gyvenimo turinį? Nepriimtina praktikuoti tik vieną dvasinio gyvenimo aspektą; Dievo žodžių valgymas ir gėrimas, malda ir giesmių giedojimas – visa tai sudaro dvasinį gyvenimą, o kai turi dvasinį gyvenimą, privalai turėti ir normalų žmogišką gyvenimą. Šiandien daug kas sakoma tam, kad žmonėms būtų suteiktas protas ir įžvalga, kad jie galėtų gyventi normalų žmogišką gyvenimą. Ką reiškia turėti įžvalgos; ką reiškia turėti normalius tarpasmeninius santykius; kaip tu turėtum bendrauti su žmonėmis – tu turėtum apsiginkluoti šiais dalykais valgydamas ir gerdamas Dievo žodžius, o tai, ko iš tavęs reikalaujama, yra pasiekiama per normalų žmogiškumą. Apsiginkluok tuo, kuo turėtum, ir neperženk to, kas derama; kai kurie žmonės naudoja visokius žodžius ir žodyną, taip puikuodamiesi savo žavesiu. O yra ir tokių, kurie skaito visokias knygas. Būtent tai ir reiškia tenkinti kūno geismus. Jie netgi studijuoja ir mėgdžioja vadinamųjų pasaulio didžiavyrių biografijas bei citatas ir skaito pornografines knygas – tai dar labiau apgailėtina! Tokie žmonės nepažįsta įžengimo į gyvenimą kelio, juo labiau jie nepažįsta šiandieninio Dievo darbo. Jie net nežino, kaip praleisti kiekvieną dieną. Kokie tušti yra jų gyvenimai! Jie visiškai neišmano, į ką turėtų įžengti. Jie tesugeba pamokslauti ir aiškinti kitiems, tarsi kalbėjimas atstotų jų pačių įžengimą. Argi jie visai neturi gėdos? Tai žmonės, kurie nemoka gyventi ir nesupranta žmogaus gyvenimo; jie leidžia dienas kimšdami į save maistą ir darydami beprasmius dalykus – kokia prasmė taip gyventi? Aš mačiau, kad daugelio žmonių brangų laiką, neskaitant darbo, valgymo ir rengimosi, užima beprasmiai dalykai: ar tai būtų linksmi plepalai, šėliojimas ir kvailiojimas, apkalbos, ar miegojimas kiaurą dieną. Ar toks yra šventojo gyvenimas? Ar toks yra normalaus žmogaus gyvenimas? Ar toks gyvenimas galėtų tave ištobulinti, kai jis yra toks žemas, atsilikęs ir nedrausmingas? Ar tu taip noriai veltui atiduodi save Šėtonui? Kai žmonių gyvenimas yra lengvas, o jų aplinkoje nėra jokių kančių, jie nesugeba patirti. Patogioje aplinkoje žmonėms lengva tapti sugedusiems – tačiau nepalankios aplinkybės verčia tave melstis atkakliau ir neleidžia išdrįsti palikti Dievo. Kuo lengvesnis ir nuobodesnis yra žmonių gyvenimas, tuo labiau jie jaučia, kad nėra prasmės gyventi, ir netgi jaučia, kad jiems būtų geriau mirti. Štai koks sugedęs yra žmonių kūnas; jie gauna naudos tik tada, kai yra išbandomi.
Tas Jėzaus darbo etapas buvo atliktas Judėjoje ir Galilėjoje, o pagonys apie jį nežinojo. Darbas, kurį Jis atliko, buvo labai slaptas, ir jokios kitos tautos, išskyrus Izraelį, apie jį nežinojo. Tik tada, kai Jėzus užbaigė Savo darbą ir tai sukėlė didžiulį sujudimą, žmonės apie jį sužinojo, bet tuo metu Jis jau buvo pasitraukęs. Jėzus atėjo atlikti vieno darbo etapo, įgijo dalį žmonių ir užbaigė darbo etapą. Kokiame darbo etape Dievas bedirbtų, yra daug tokių, kurie Juo seka. Jei jį atliktų tik pats Dievas vienas, tai būtų beprasmiška; turi būti žmonių, kurie sektų Dievu, kol Jis atliks tą darbo etapą iki pat pabaigos. Tik tada, kai paties Dievo darbas yra užbaigtas, žmonės pradeda atlikti Dievo pavestą darbą, ir tik tada Dievo darbas pradeda plisti. Dievas atlieka tik naujo amžiaus pradėjimo darbą; tolesnį darbą atlieka žmonės. Taigi, šiandienos darbas ilgai netruks; Mano gyvenimas su žmogumi nesitęs labai ilgai. Aš tik užbaigiu Savo darbą, o jūs atlikite pareigą, kurią jūs privalote atlikti, kad šis darbas ir ši evangelija galėtų kuo greičiau išplisti tarp pagonių ir kitų tautų – tik taip jūs galite atlikti savo, kaip žmonių, pareigą. Dabartinis laikas yra pats brangiausias iš visų. Jei tu jo nepaisysi, tu esi kvailys; jei tokioje aplinkoje tu valgai ir geri šiuos žodžius bei patiri šį darbą, ir vis tiek neturi nė menkiausio ryžto siekti tiesos ar nė menkiausio naštos jausmo – kokia tuomet tavo ateitis? Argi toks žmogus kaip tu neturėtų būti pašalintas?
